- surembėti
- surémbėti intr. 1. sukietėti: Delnai surémbėjo Dkš. Nuo darbo ir rankos jau surembėjo Vv. Pirštai per sąnarius surembėję, guzuoti J.Paukš. | prk.: Nuo dažnos kaulų gėlos jo dvasia truputį surembėjo iš skausmo rš. 2. LL322, DŽ pasidaryti nelygiam, šiurkščiam, gruoblėtam: Medis surémbėjęs J.Jabl. Ir gluosnis senas, surembėjęs, suskilusia žieve rš. Sustojusi prie obelies, ji knibinėjo pirštais jos surembėjusią žievę rš. 3. DŽ, Lg suaugti, surandėti (apie žaizdą): Kad tik suraišiosi, surémbės Škn. Ta lūžus vieta surémbėjo, ale koja vis tiek nebe ta Jnš. 4. subręsti, susenti: O, jau jis surémbėjęs bernas, turi per keturiasdešimts metų Alv. Surémbėjęs diedas ir dar ženytis rengiasi Vrb. 5. Vv pasidaryti nerangiam: Į senatvę kūnas surémbėja Gs. Tas bernas taip surémbėjęs, kad jau nieko nepadarysi Alk. | prk.: Surembėjęs biurokratas sp. Jie auklėja visuomenę, neduoda jai šiaip ar taip surembėti ir snausti J.Jabl. ^ Kad tau tas piktas liežuvis surembėtų! rš. \ rembėti; aprembėti; įrembėti; nurembėti; surembėti; užrembėti
Dictionary of the Lithuanian Language.